- seimas
- seĩmas (l. sejm) sm. (4) DŽ, NdŽ, (2) DP265, NdŽ, Slnt, Grl; Q316, CII292, R, MŽ, N, K, Rtr
1. istor. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Žečpospolitos aukščiausiasis įstatymų leidimo ir valstybės valdymo organas, veikęs XVI–XVIII a.; taip pat jo suvažiavimas: Dėl dažno veto teisės naudojimo seimai negalėjo nieko nutarti MLTEI116. Didžturčiai, norėdamys jus nu pilių atskiesti, padėjo įstatymą seime metūse 1677 S.Dauk. ^ Ginčijasi kaip seime KrvP(Jnš). Meluoja kaip seime nuvažiavęs LTR(Mrs). Seimo ponai varnas gaudo PPr84. Kai seimas susėda, visus pinigus suėda TŽV598.
2. parlamentas: Rinkimai į seĩmą DŽ1. Seĩmo narys, atstovas DŽ1. Liaudies seimas – aukščiausiasis Lietuvos valstybinės valdžios organas, veikęs 1940.VII.21 – VIII.25 MLTEII345.
3. DP186 susirinkimas, suėjimas: Tenai bus seimas surinktas DP15. | Visokioj nelaimėj paukščiai, žvėrys seimą darė BsO239. ║ gandrų susibūrimas prieš išskrendant: Pulkų pulkai ilgakojų susirenka į plačiąsias pievas. Šį sąskrydį nuo seno žmonės gandrų seimais vadino sp.
4. žr. seimelis 1: Čia jie iš viso paviečio suėjimus, arba seimus, laikė A1884,1.
5. prk. protas, išmintis: Visu savo seimù pasirodė Lnk.
◊ seĩmą (seimùs) nèšti1. tartis susirinkus, posėdžiauti: Anie seĩmą neša kaip gandrai, katrą pakarti, kurs poros netur J. Kunigai seimą nešė [, suvažiavę į atlaidus] Lk.2. būriuotis, pulkuoti: Gandrai seimùs nẽša: ruduo atejo Kv.
Dictionary of the Lithuanian Language.